Mano krepšelis 0 prekės / 0.00 LTL Pristatymas nuo 200Lt nemokamas! Užsakymas telefonu: 8 5 233 9426

Odos struktūra

Kūno paviršiuje oda yra didžiausias žmogaus organas. Suaugusiųjų ji apima apie1,5 1.8 kvadratinių metrų (15-20 % kūno svorio). Jos storis yra tik 0.1 – 0.7 milimetrai, o bendras svoris nuo 10 iki12 kilogramų.


Ji sudaro kūno išorinį paviršių ir atlieka daugybę funkcijų. Ji atskiria organizmą nuo aplinkos ir apsaugo nuo aplinkos poveikio. Kraujo aptakos bei limfos ir nervų sistemos ją glaudžiai susieja su likusiu organizmu. Ji taip pat atlieka svarbias užduotis, susijusias su bendravimu bei suvokimu, o taip pat su medžiagų apykaita bei organizmo imunine apsauga.


Ne taip kaip kiti mūsų kūno organai, oda yra visapusiškai talentinga.


Viena to priežasčių yra trijų sluoksnių struktūra.

 

 

Viršutinis sluoksnis (epidermis)

Išskirtiniai epidermio ląstelių sluoksniai yra įvardinami nuo viršaus į apačią,

 jų sluoksniai išreiškia skirtingas funkcijas.


Jie vadinami:

Keratino sluoksnis (stratum corneum)

Skaidrusis sluoksnis (stratum lucidum)

Granulinis sluoksnis (stratum granulosum)

Spygliuotasis sluoksnis (stratum spinosum)

Pagrindinis ląstelių sluoksnis (stratum basale)

 

  

Keratinizacijos procesas prasideda žemiausiame epidermio sluoksnyje pagrindiniame ląstelių sluoksnyje. Čia odos ląstelės susidaro dalijantis ląstelėms. Po to odos ląstelės migruoja daugiau nei keturias savaites. Šios migracijos į odos paviršių metu ląstelė pakeičia formą, tampa plokščia, numiršta ir tampa keratinu. Šis procesas vadinamas atskyrimu.

Spygliuotame sluoksnyje, odos ląstelės lėtai darosi plokščios ir įgauna spygliuotą išvaizdą.

Granuliniame sluoksnyje ląsteles ima praturtinti keratinas. Mikroskopo pagalba galima pamatyti granules. Tuo pat metu ląstelės pasidaro plokščios, jos netenka branduolio, bei citoplazmos.

Skaidrusis sluoksnis yra tik ten, kur storas epidermis, kaip delno odos, bei kojų paduose. Stratum lucidum yra barjeras prieš viską, kas gali įsiskverbti į odą.

Kertino sluoksnis yra epidermio dalis, kuri matoma išorėje. Ją sudaro maždaug dvidešimt keratino ląstelių sluoksnių, kurios stipriai suspaustos viena virš kitos, kaip stogo čerpės; žemesnėje dalyje jos susijungusios su kaimyninėmis ląstelėmis - baltymų tiltais (desmosomomis). Viršutinėje dalyje desmosomų nėra. Keratino ląstelės laisvai guli viena ant kitos ir yra pašalinamos. Šis keratino ląstelių pasišalinimas (pleiskanojimas) išsaugo vidutinį odos keratino sluoksnio storumą.

Jo pagrindinė užduotis apsaugoti gyvus odos sluoksnius keratino ląstelių, stipriai susispaudusių vienai ant kitos, pagalba. Jis taip pat suformuoja apsauginį barjerą nuo drėgmės praradimo, sužalojimų, bei žalingų medžiagų. 

 

 

Oda (dermis)

Tai yra sudėtingas kolageno skaidulų, prakaito liaukų, plaukų šaknų, nervų ląstelių, nervų pluošto, bei kraujo ir limfos indų tinklas. Dermis maitina epidermį, kadangi pastarasis neturi kraujo indų. Kūgio formos kolageno skaidulų kilpos, jungiamojo audinio papilės forma, užpildo epidermyje esančius įspaudimus.

 

Virš šių papilių epidermis ir dermis yra taip suderinami, kad mechaniniai judesiai tokie, kaip stūmimas, tempimas ar spaudimas nepadaro jokios žalos. Svarbiausias dermio struktūrinis bruožas yra pluoštinis baltymų tinklas. Daugiausiai jis susideda iš kolageno pluošto, bei  šiek tiek mažiau, elastino pluošto. Tai suteikia odai elastingumo, bei tvirtumo.

Baltymų skaidulos susiformuoja iš specifinių ląstelių dermyje: fibroblastų. Skaiduliniai baltymai įsiterpia į gelio formos medžiagą. Ji gerai susiriša su vandeniu ir yra pagrindiniai atsakinga už odos turgorą, tai yra odos putlumą.

 

 

Poodinis sluoksnis

 

Poodinis sluoksnis suformuoja viršutinių odos sluoksnių pagrindą, bei jame yra didesni kraujo indai, bei nervai. Jį sudaro laisvas jungiamasis audinys, jungiamojo audinio juostelėmis padalintas į tam tikrus skyrius, o taip pat jame daug riebalų. Jis rodo energiją, bei riebalų sankaupas arba organizmo maistinių medžiagų atsargas. Taip pat suteikia apsaugą nuo šalčio.